­

7 faktai apie lietuvių kalbą

Lietuvių kalba yra viena iš seniausių kalbų pasaulyje. Tokį faktą esame girdėję. Tačiau kuo ji tokia išskirtinė ir archajiška?
Štai pagrindiniai faktai, kurie padės geriau pažinti ir gerbti savo kalbą.


Archajiška lietuvių kalbos sandara

Senovės baltai gyveno sėsliai ir nebuvo linkę maišytis su kitomis tautomis, todėl ir išlaikė archajišką kalbos modelį. Pasaulyje yra apie 7000 gyvų kalbų. Jos pagal panašumą ir giminystės ryšius (bendrą kilmę) skirstomos į kalbų šeimas: indoeuropiečių, kinų ir tibetiečių, Nigerio ir Kongo, afrazijiečių, austroneziečių ir daugelį kitų. Lietuvių kalba priskiriama gausiausiai pasaulyje indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų grupei. Tai reiškia, kad šiandieninėmis indoeuropiečių kalbomis kalbančiųjų protėviai kažkada bendravo viena kalba – indoeuropiečių prokalbe. Mokslininkai mano, kad būtent tos pirminės kalbos bruožų lietuvių kalba išlaikė daugiausia, t. y. jai būdinga paveldėta labai sena kalbos sandara: linksniavimas, trumpieji ir ilgieji balsiai, dvibalsiai ir kt.

Nosinės raidės atsirado gerokai vėliau, kai junginiai an, en, un, in virto nosiniais balsiais ą, ę, ų, į (pvz., žansis > žąsis). Taigi nosinės raidės nėra archajiškumo bruožas. Lietuvių kalba turi daug panašumų su sanskritu – senovės klasikine literatūrine Indijos kalba (pvz., sanskrito ákṣi – akis, ávi – avis, dánta – dantis, devá – dievas, dína – diena, sūnu – sūnus). Beje, sanskritas vis dar vartojamas kaip mokslinė ir liturginė (hinduizmo, budizmo ir džainizmo) kalba.

Kuri yra pati seniausia pasaulio kalba, šiandien turbūt niekas vienareikšmiškai negalėtų pasakyti, bet faktas tas, kad lietuvių kalba yra viena iš seniausių ir archajiškiausių gyvųjų pasaulio kalbų, išlaikiusi daugiau nei kitos kalbos indoeuropiečių prokalbės ypatybių.


Šnekamoji kalba sena, bet rašytinė jauna

Nėra žinoma, kada pradėta lietuviškai rašyti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinė kalba buvo lotynų, slavų kanceliarinė ir lenkų kalbos. Pastaroji vėliau, 18 a. sulenkėjus aukštuomenei, kėsinosi išstumti netgi šnekamąją lietuvių kalbą, laimei, paprasti žmonės nenustojo šnekėję lietuviškai.

Lietuvių rašomosios kalbos atsiradimas faktiškai siejamas su pirmąja lietuviška spausdinta knyga 1547 m. – lietuvių raštijos pradininko evangelikų liuteronų kunigo Martyno Mažvydo „Katekizmu“. Joje atspausdinta ir pirmoji lietuviška abėcėlė. Tiesa, buvo aptikta ir anksčiau užrašytų lietuviškų tekstų.


Ne kiekvienas lietuvis šiandien sugebėtų perskaityti pirmąją lietuvišką knygą

„Katekizme“ nerasite dabartinių lietuviškų rašmenų – nei nosinių, nei varnelių. „Katekizmas“ užrašytas gotikiniu šriftu, t. y. lotyniškų rašmenų stilizuota atmaina, kuriai būdingos įmantrios laužytos raidės. Štai vienas iš M. Mažvydo „Katekizmo“ puslapių:

Ištrauką perrašykime lotyniškais rašmenimis:

Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet
Ir tatai skaitidami permanikiet.
Maksla schito tewai iusu trakszdawa tureti,
Ale to negaleia ne wenu budu gauti.

Dabartiniais lietuviškais rašmenimis atrodytų taip:

Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit
Ir tatai skaitydami permanykit.
Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,
Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.

Šiandieninė lietuvių kalbos abėcėlė – tai papildyta lotynų kalbos abėcėlė

Šiandieninėje lietuvių kalbos abėcėlėje turime 32 raides. Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje – nosinės, varnelės, taškeliai ir brūkšneliai (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž) – atsirado visai neseniai, vos prieš kelis šimtus metų. M. Mažvydo „Katekizme“ pateiktoje abėcėlėje diakritinių ženklų nėra – matome 23 didžiąsias raides lotynišku šriftu ir 25 mažąsias raides gotikiniu šriftu. Tarkime, vietoj dabartinės š jis naudoja vokišką junginį sch. Beje, nors „Katekizmo“ tekste vartojama w, bet abėcėlėje M. Mažvydas jos kažkodėl neįrašė.


Lietuvių kalbos abėcėlė M. Mažvydo „Katekizme“


Nosinės ir varnelės prieš kelis šimtus metų pasiskolintos iš čekų ir lenkų

Kadangi lietuvių kalbos garsams užrašyti trūko lotyniškos abėcėlės raidžių, sprendimų ieškota kaimyninėse kalbose. 19 a. raides č, š ir ž pasiskolinome iš čekų kalbos. Ten jos irgi sąlyginai neseniai buvo atsiradusios – 15 a. jas įvedė čekų tautinio judėjimo veikėjas Janas Husas, rengdamas čekų rašybos sistemą.

Nosines raides ą ir ę perėmėme iš lenkų kalbos, o pagal jas pasigaminome į ir ų. Raidę ė pirmą kartą 17 a. pavartojo lietuvių raštijos kūrėjas evangelikų liuteronų kunigas Danielius Kleinas pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje. Raidę ū prieš gerą šimtmetį sugalvojo lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis. Jis 1901 m. „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ paskelbė tokią lietuvių kalbos abėcėlę, kokią naudojame šiandien.


Nepavykę bandymai lietuviams įbrukti rusiškus rašmenis

Nuo 18 a. pabaigos iki pat 20 a. pradžios Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje ir caro valdžiai vykdant nutautinimo politiką, lietuvių kalba išgyveno sunkius laikus. Rusijos caro valdžia vertė lietuviškus žodžius rašyti ne lotyniškais, o rusiškais rašmenimis, vadinamąja graždanka. Nors rusiškais rašmenimis buvo leidžiami vadovėliai, knygos, kalendoriai, tačiau stiprėjant lietuvių tautiniam judėjimui jie nepaplito, buvo boikotuojami.


Pirmoji graždanka spausdinta lietuviška knyga


Kauniškių tarmė – lietuvių bendrinės kalbos pagrindas

Lietuvių bendrinė kalba susiformavo kauniškių tarmės pagrindu. Nesupainiokite – tai ne Kauno mieste vartojama šnekta, o vakarų aukštaičių tarmės pietinė dalis – į pietvakarius nuo Kauno (Marijampolė, Prienai, Kalvarija ir kt.), kitaip dar vadinama suvalkiečių tarme. Kaip žinia, Lietuvoje yra dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių, kurios smulkiau skirstomos į patarmes, šnektas ir pašnektes. Lietuvių bendrinės kalbos formavimuisi didžiausią įtaką darė suvalkiečiai, nes 19 a. antroje pusėje būtent Suvalkijoje aktyviausi buvo tautinio atgimimo veikėjai (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt.). Jie ruošėsi leisti periodinę spaudą, o tam reikėjo visiems lietuviams bendros rašytinės kalbos. Prie lietuvių kalbos norminimo daugiausiai prisidėjo kalbininkas Jonas Jablonskis, taip pat kilęs iš Suvalkijos. Bendrine kalba buvo leidžiama to meto lietuvių spauda, bene žinomiausi laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“. Tiesa, dėl Rusijos draudimo vartoti lietuvių kalbą lotyniškais rašmenimis, spauda buvo leidžiama Mažojoje Lietuvoje, kuri priklausė Prūsijai (Vokietijos imperijai), o platinama Didžiojoje Lietuvoje ir užsienyje.

Taigi, nors rašomoji lietuvių kalba yra palyginti jauna (praėjo ne vienas šimtmetis, kol nusistovėjo jos rašyba ir raidynas), tačiau šnekamoji lietuvių kalba yra sena ir archajiška, sugebėjusi išlikti ištisus tūkstantmečius ir išgyventi įvairiais laikais vykdytą nutautinimo politiką. Priešingai nei senovėje, šiais laikais lietuviai visiškai ne sėslūs, o linkę migruoti – vien tik po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą paliko milijonas gyventojų. Kai kurie grįžta ar grįš, bet didelė dalis liks užsienyje, jų vaikams ar vaikaičiams lietuvių kalba nebebus gimtoji. Todėl šiandien lygiai taip pat, kaip ir prieš penkiasdešimt, šimtą ar kelis šimtus metų, gyvendami Lietuvoje ar užsienyje ir mokydamiesi užsienio kalbų turime neužmiršti savosios ir ją branginti.

Dainius Sabaliauskas
UAB „Eurotradus“ vadovas
Lietuvos vertimų biurų asociacijos pirmininkas

(Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvių kalbos žodynas, VU bibliotekos skaitmeninės kolekcijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai)

Straipsnis taip pat publikuotas portaluose We love Lithuania, 15min.lt, Užsienių reikalų ministerijos feisbuko paskyroje.

 

Kalbų sektoriaus tyrimo rezultatai – lietuvių debiutas ir svarbi žinia praktikantams

Paskelbti 2019 metų Europos kalbų sektoriaus tyrimo rezultatai. Toks tyrimas atliekamas kasmet nuo 2013-ųjų. Nors apklausa pavadinta Europos kalbų pramonės tyrimu, bet joje dalyvavo respondentai ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio – Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos. Iš viso 1404 dalyviai iš 55 valstybių. Džiugu, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys išskirtos kaip atskiras regionas.

Bene pirmą kartą šiame tyrime dalyvavo ir Lietuva. Tiesa, dalyvių iš Lietuvos nedaug – tik 23 (7 vertimo biurai, 14 laisvai samdomų vertėjų, 1 organizacijos vertimo padalinys, 1 mokymo įstaiga), bet daugiau nei iš Latvijos ir Estijos.

Tyrimas išsamus, bet apibendrinant galima konstatuoti, kad vertimo sektorius sunerimęs dėl nuolatinio spaudimo mažinti kainas, augančios konkurencijos, vis įsigalinčio mašininio vertimo, nors juo reguliariai naudojasi tik mažuma vertimo biurų ir vertėjų. Beje, pirmą kartą vertintas pasiskirstymas pagal lytis. Tarp laisvai samdomų vertėjų tyrime dalyvavo daugiausiai moterys (80 %), tuo tarpu tarp vertimo biurų atstovų – beveik lygiai vyrų ir moterų.

Lietuva išsiskyrė iš daugumos šalių vertindama praktikantų pridėtinę vertę įmonei. Kitaip nei dauguma, lietuviai mano, kad praktikantai nelabai prisideda prie pridėtinės vertės vertimo įmonėje kūrimo. Tačiau – gera žinia studentams – Lietuvos vertimų biurai, tarp jų ir „Eurotradus“, linkę tęsti bendradarbiavimą, t. y. įdarbinti praktikantus.

Visą tyrimą rasite čia.

Ar robotai pakeis vertėjus?

„Eurotradus“ iniciatyva, Lietuvos vertimų biurų asociacija ir Europos Komisija surengė pirmą bendrą Lietuvos vertimų biurų, institucijų ir vertėjų konferenciją.

Renginį vedė „Eurotradus“ vadovas ir Lietuvos vertimų biurų asociacijos pirmininkas Dainius Sabaliauskas, dalyvius sveikino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. 2018 m. lapkričio 29 d. vykusiame renginyje dalyvavo per 130 kalbos specialistų iš visos Lietuvos. Konferencija buvo tiesiogiai transliuojama internetu, todėl ją stebėjo ir šimtai žiūrovų prie kompiuterių ir projektorių ekranų, taip pat studentai aukštųjų mokyklų auditorijose: Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete ir Mykolo Romerio universitete.Tiek dalyviai salėje, tiek žiūrovai internetu interaktyviai teikė klausimus, reiškė savo nuomonę, dalyvavo apklausose.

Pagrindinis dėmesys skirtas vis labiau tobulėjančioms vertimo technologijoms – ar dirbtinis intelektas kelia grėsmę vertėjams, o gal yra pagalbininkas? Be technologijų, aptartos asmens duomenų apsaugos ir vertimo rinkos aktualijos, diskutuota vertėjų, vertimų biurų ir institucijų bendradarbiavimo klausimais. Konferencijos vaizdo įrašą, pranešimus, apklausų rezultatus rasite renginio puslapyje, apie konferenciją taip pat skaitykite naujienų portale „Delfi“ ir „Eurotradus“ bei Lietuvos vertimų biurų asociacijos „Facebook“ paskyrose.

IMG_2483

IMG_2472

„Eurotradus“ – kinų parodoje „Sail of Shanghai 2018“

2018 m. rugsėjo 6–7 d. dalyvavome didžiausioje Kinijos verslo parodoje Lietuvoje „Sail of Shanghai“. Renginys vyko Kaune. Tai skirtingose užsienio valstybėse organizuojamas verslo ir investicijų forumas, skirtas skatinti ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą. „Eurotradus“ ne tik dalyvavo, bet ir aktyviai prisidėjo, kad skirtingų šalių ir kultūrų verslininkai užmegztų sėkmingą dialogą: dvi dienas vykusio renginio metu „Eurotradus“ vertėjai vertė iš kinų į anglų, lietuvių kalbas ir atvirkščiai. Seminarų metu buvo pristatoma Kinijos verslo kultūra, pagrindiniai užsienio verslo iššūkiai įsiliejant į Kinijos rinką, elektroninės prekybos subtilybės Kinijos rinkoje. Parodos metu pristatytos energetikos ir informacinių technologijų naujovės, taip pat tradicinių pramonės šakų produktai: tekstilė, namų apyvokos prekės, aprangos aksesuarai, statybų medžiagos, elektronikos prekės ir kt.

IMG_2045IMG_2048IMG_2044 IMG_2050 IMG_2051 IMG_2052 IMG_2054 IMG_2056

„Eurotradus“ – tarptautiniame seminare „Germanistika ir rinkos poreikiai“

Vertimo įmonės „Eurotradus“ vadovas ir Lietuvos vertimų biurų asociacijos pirmininkas Dainius Sabaliauskas kalbėdamas tarptautiniame seminare „Germanistika ir rinkos poreikiai“ („Germanistik für den Beruf“) atkreipė dėmesį į vokiečių kalbos svarbą vertimo sektoriuje. Lietuvos ir Vokietijos prekybos apimtys skaičiuojamos milijardais eurų, Vokietija Lietuvai yra antroji prekybos partnerė pagal apyvartą, tad Lietuvoje nuolat juntamas vokiškai mokančių specialistų, ypač kvalifikuotų vokiečių kalbos vertėjų, poreikis. Seminaras Vilniaus universitete surengtas 2018 m. kovo pabaigoje VU Vokiečių filologijos katedros iniciatyva.

VU Filologijos fakultete germanistiką ir vokiečių kalbą studijuoja apie 100 studentų. Tai germanistai bakalaurantai, studijuojantys vokiečių filologiją, kalbą ir kultūrą kaip pagrindinį ir gretutinį dalyką, taip pat magistrantai, studijuojantys dalykinę teisės kalbą. Beje, vidurinėse mokyklose vokiečių kaip antrąją užsienio kalbą renkasi nedaug mokinių – mažiau nei dešimtadalis. Diskusijoje dalyvavę darbdavių atstovai pabrėžė, kad asmenys, mokantys ne tik anglų, bet ir vokiečių kalbą, turi kur kas didesnes įsidarbinimo galimybes: „Englisch ist ein Muss, Deutsch ist ein Plus“ (anglų kalba – būtinumas, vokiečių – privalumas).

fotoEMeskoniene20180327DSC03903-03903 fotoEMeskoniene20180327DSC04069-04069 fotoEMeskoniene20180327DSC04050-04050

Kaip dirba modernus vertimo biuras

Vertimo ir lokalizavimo įmonė „Eurotradus“, bendradarbiaudama su šalies universitetais, tęsia paskaitų ciklą apie šiuolaikines vertimo technologijas. 2018 m. vasario mėn. „Eurotradus“ atstovai Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro vertimo studijų studentus supažindino su modernaus vertimo biuro darbu: projektų valdymo ir kompiuterizuotojo vertimo programomis, vertimo kokybės standartu ISO 17100, vertimų biuro ir vertėjo darbo specifika. Be to, šiemet, kaip ir kasmet, vertimų biure „Eurotradus“ praktiką atlieka 6 studentai.

IMG_1424 IMG_1431IMG_1428IMG_1430IMG_1443IMG_1436

„Eurotradus“ – apie pažangiausias technologijas ir eksportą VERSLO GAZELĖS konferencijose

„Eurotradus“ su Lietuvos verslininkais dalijasi patirtimi, kaip diegia ir naudoja šiuolaikines technologijas. Vertimo ir lokalizavimo įmonės „Eurotradus“ vadovas Dainius Sabaliauskas 2017 m. kovo–lapkričio mėn. skaitė pranešimus VERSLO GAZELĖS konferencijose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Telšių miestų bei regionų verslininkams. Jis taip pat kalbėjo apie darbo su įvairių šalių klientais ir partneriais ypatumus, kalbų ir kultūrų skirtumus, pabrėžė profesionalaus vertimo ir lokalizavimo svarbą eksportuojant prekes ir paslaugas į užsienio rinkas ar plėtojant tarptautinį verslą. VERSLO GAZELĖS konferencijas rengia didžiausias šalies verslo naujienų dienraštis ir portalas „Verslo žinios“.

Daugiau informacijos:
Konferencija „Verslo Gazelė“ Vilniuje
Konferencija „Verslo Gazelė“ Klaipėdoje
Konferencija „Verslo Gazelė“ Kaune
Konferencija „Verslo Gazelė“ Šiauliuose
„Gazelės“ Šiauliuose – prasidėjo optimizmo laikmetis
Konferencija „Verslo Gazelė“ Panevėžyje
Panevėžio stiprybė – pramonė, kliuvinys – darbuotojai
Konferencija „Verslo Gazelė“ Alytuje
Alytaus „Gazelių“ iššūkis – darbuotojų trūkumas
Konferencija „Verslo Gazelė“ Utenoje
„Gazelė 2017. Kaip konkuruosime rytoj“ – Utenoje
Konferencija „Verslo Gazelė“ Telšiuose
„Gazelės“ Telšiuose – labai priklausomos nuo vienos gamyklos

DSC_0383DSC_1940 DSC_1941DSC_0376DSC_9409DSC_939718527327DSC_1388-2

 

 

 

„Eurotradus“ vadovas – Lietuvos vertimų biurų asociacijos pirmininkas

2017 m. rugsėjo 29 d. vertimo ir lokalizavimo įmonės „Eurotradus“ direktorius Dainius Sabaliauskas išrinktas Lietuvos vertimų biurų asociacijos pirmininku.

Geras vertėjas gali uždirbti tiek pat, kiek ir geras advokatas

Apie vertimo rinkos tendencijas „Eurotradus“ dalijasi įžvalgomis naujienų portaluose 15min.lt, lrytas.lt ir lzinios.lt.

„Eurotradus“ seminaras Lietuvos universitetų dėstytojams

Kompiuterizuotojo vertimo programos tapo neatsiejama pasaulinės vertimo rinkos dalimi. Jomis turi mokėti naudotis kiekvienas šiuolaikinis vertėjas. Bendradarbiaudama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis vertimo įmonė „Eurotradus“ nuolat pabrėžia technologijų svarbą. Šį kartą „Eurotradus“ atstovai surengė praktinį seminarą šalies universitetų dėstytojams – mokė naudotis internetinėmis kompiuterizuotojo vertimo programomis (angl. web-based CAT tools). 2017 m. sausio 24 d. surengtame seminare dalyvavo Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto vertimo studijų dėstytojai. Jie greitai įsisavino šiuolaikiškų vertimo programų veikimo principus ir nutarė aktyviau jas naudoti kartu su studentais verčiant tekstus per paskaitas ir ruošiant namų darbus. Seminaro dalyviai įsitikino, kad vertimo programa galima išmokti naudotis vos per kelias valandas. Pagrindinis šių programų privalumas – jos veikia tiesiog interneto naršyklėje, kompiuteryje jų diegti nereikia, todėl studentai versti gali ne tik iš namų, bet ir būdami bet kuriame pasaulio krašte ar net išmaniuoju telefonu.

IMG_0228

IMG_0232

IMG_0242

IMG_0223